privylius

privyliùs sm. (4) 1. apgaulė, vylius: Tie cukriniai (cukriniai runkeliai) tik privylius, sodinti neapsimoka Al. | Nekaustytais arkliais baisu ir iš kiemo važiuot, ba dar̃ tokis privylius (apsnigtas ledas), tai nematysi nei kur pataikyt Mrs. ║ viliojimas, patrauka, vilionė: Tai tik privylius! Lp. 2. apgavikas: Jau čia mergų privyliùs atejo Lp. Tą vietą tos tėvystės atmink, sūnus geras, bet užmiršk tus privylius, išgamus, nederus D.Pošk.